Žydo klausia, kodėl jūs į klausimą visada atsakote klausimu? O kas jums taip sakė?
Susiginčijo du žydai ir Chaimas Joškei prie visų pasakė - "tu durnas". Joškė nuėjo pas rabiną ir pasiskundė. Rabinas pasikvietė Chaimą ir liepė po mišių viešai atsiprašyt. Atlaikęs mišes rabinas pasakė: - Yra dar vienas reikalas. Chaimas viešai įžeidė Joškę - viešai pasakė kad jis durnas. Tai dabar jis prie visų atsiprašys. Atsistoja Chaimas ir sako: - Joške, tu nedurnas? - Atsiprašauuu... Sėdi du žydai tualete ir stena. Vienas ir klausia: - Klausyk, ar čia fizinis darbas ar protinis? - Aišku, kad protinis. Būtų fizinis, pasamdytumėm ką nors.
Teismas, teisiami du vyrai vienoje baudžiamojoje byloje, vienas inteligentas, kitas šiaip jaunas bydlomužikas. Teismas prašo paaiškinti įvykio aplinkybes, kodėl abu kaltinamieji sumušė žydą. Inteligentas: - Važiuoju autobusu, pilnas, žmonių prisigrūdę. Staiga man ant kojos kažkas užlipa. Aš į jį pasižiūrių, laukiu, kol tas žydas nukels koją. Nenukelia, galvoju dar tris minutes pakentėsiu ir tada išaiškinsiu tradiciniu būdu. Žiūriu į laikrodį - minutė, žiūriu -
dvi, žiūriu - trys, nu ir trenkiau jam per veidą iš visų jėgų. Teismas paprašo paaiškinti aplinkybes bydlomužiko. Tas aiškina: - Važiuojam, autikas pilnas. Žiuriu, prieš mane žydas ir inteligentas stovi. Inteligentas vis į laikrodį, vis į laikrodį. Paskutinį kartą pažiūrėjo į laikrodį ir kad kals žydui į snukį, tas net parkrito. O tada aš kojomis... Galvojau visoje šalyje prasidėjo.
Eina kunigas per Kauną. Sutinka rabiną. Tas kažkos labai nusiminęs. Užkalbino jį kunigas, paklausė kas nutiko. - Dviratį pavogė. Ir man atrodo, kad kažkas iš savų. - Ne bėda. Patarsiu ką daryt. Kai per pamokslą skaitysi 10 Dievo įsakymų ir prieisi prie "nevok", stebėk parapijonių akis. Kas jas nuleis, tai greičiausiai ir bus vagis. Sutinka kunigas rabiną po savaitės: - Na kaip? Ar padėjo mano patarimas? - Taip, ačiū Tau labai. Labai padėjo. Tam tikra prasme. - ? - Kaip priėjau vietą "nepaleistuvauk", prisiminiau, kur palikau dviratį.
Eina mišku žydas, randa pinigų. Perskaičiuoja - trūksta!
Žydų sakmė apie LOGIKĄ (Apie Talmudą, Sokratą ir dūmtraukį) Dvidešimtųjų vidury jaunas žydas atėjo pas įžymų Niujorko rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą. - Tu moki aramėjiškai? – paklausė rabinas. - Ne. - Ivritą? - Ne. - O Torą vaikystėje studijavai? - Ne, rabi. Bet nesijaudinkite. Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir ką tik apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar, kad užpildyčiau baltas dėmes savo žinojime, aš noriu truputį pasimokyti Talmudo. - Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, - pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave. Jaunuolis sutiko ir rabinas tęsė. - Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu. Kuris iš jų eis praustis? Jaunuoliui akys iššoko ant kaktos. - Tai logikos patikrinimas? Rabinas linktelėjo. - Na žinoma tas, kurio veidas nešvarus! - Neteisingai. Pagalvok logiškai: tas, kieno veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad jo
veidas taip pat švarus. O tas, kurio veidas švarus, pažiūrės į tą, kurio išteptas, nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs, ir eis praustis. - Gudriai sugalvota! – sužavėtas pasakė svečias.. – Nagi, rebe, patikrinkite dar kartą! - Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu. Kuris iš jų eis praustis? - Bet mes gi jau išsiaiškinom, - tas, kurio veidas švarus! - Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas su švariu veidu, pažiūrės į tą, kurio išteptas, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs. O tas, kurio išteptas, pamatęs, jog kitas nuėjo praustis, supras, jog jo veidas išteptas ir taip pat eis praustis. - Aš apie tai nepagalvojau! Neįtikėtina – aš padariau loginę klaidą! Rebe, patikrinkite dar kartą! - Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – išteptu.
Kuris iš jų eis praustis? - Na.. Praustis eis abu. - Neteisingai. Nei vienas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio švarus, ir neis praustis. O tas, kurio švarus, pamatęs, kad išsitepęs neina praustis, supras, kad jo veidas švarus, ir taip pat neis praustis. Jaunuolį apėmė neviltis. - Patikėkite, aš galiu studijuoti Talmudą! Paklauskite ko nors kitko! - Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu... - O Viešpatie! Nei vienas neis praustis!!! - Neteisingai. Dabar tu įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka, norint studijuoti Talmudą? Paaiškink man, kaip taip gali atsitikti, kad du žmonės leistųsi vienu ir tuo pačiu dūmtraukiu, ir vienas veidą išsiteptų, o kitas – ne?! Nejaugi tu
nesupranti? Visas šis klausimas – beprasmis, ir jei tu leisi savo gyvenimą, atsakinėdamas į beprasmiškus klausimus, tai visi tavo atsakymai taip pat neturės prasmės! |